atsukti

atsukti
atsùkti, àtsuka, -o (àtsukė Š) tr. K; L 1. LL211, Rtr sukant atpalaiduoti, atidaryti: Atsùk atgal skląstelį nu durų J. Duris atsùkti NdŽ. Atsùkti sraigtą 1. Atsukáu ir tą raktą LKT44(). Atsuko volę, kibirą pakišo, alus šnypščia, švirkščia J.Paukš. Yra tokios bačkos, trikojai: kaltą atàsuki, viedrą pakiši, ir bėga gira Antr. Kraną atàsukiau šiltą Adm. | refl. tr. Š, LL211: Girdu, ateĩta kažin kas, įkišo raktą į duris atsisùkti Als. Muno vaikas dar mažas: pats negalia durių atsisùkti Vkš. 2. pasukus įjungti: Atsuk radiją, pasiklausysim Plng. | refl. tr.: Ko tik neprisiklausai atsisùkęs radiją! Žr. 3. , N, P, I, Rtr, , NdŽ, Brs atgręžti: Grėtė įsižeidusi atsuko jam nugarą I.Simon. Aš aną kalbinu, ana mun nugarą àtsuka Vkš. Atsùk murzą šišion Gršl. Brinkt, subinę atsùko, į lovą – i papūsk į uodegą! Trk. Paveiza, ka ratai an stogo užvažiuoti, dišlius àtsuktas an Žagarės (apie kaimo jaunimo pokštus) Klk. Atàsukė arklius iš šalikelės ir nuvažiavo plentu Ds. Pakinkykit žirgelius ir atsùkit į vartus JV595. Atsuku akis – nebėra baidyklės Šts. Prariektą duonos kepalą neatsuk į duris, kad neišeitų (priet.) Šts. [Trobų] gyvenamasis galas visados buvo į rytus ar pietus atsuktas S.Dauk. Tada atgrįžo (atsuko) Ponas labai stiprą vakarinę [vėtrą] BB2Moz10,19. Nu to laiko visą savo galią atsuko ant lietuvių ir žemaičių S.Dauk. | prk.: Vaikai tėvų antraip neatsùks (nepakeis) Šv. Atsùkus (antra vertus) dabar i geriau gyvent Slk. ^ Pabaigiau dainas i viską jau, į kitą pusę atsùko (pasenau) – jau lauk mirtis Šll.
atsukamaĩ adv.: Neatsukamai I. | refl. J, Š, Rtr, Ad, Nm, Jrb, Plšk, Jdr, , Als, Sd, Klk: Varnos pačioj viršūnėj ir prieš vėją atsisukusios. Oi, dar paspirgins! V.Bub. O tatušis nė sukte nebatsìsuka, paleido iš tiesų rūkti į pušyną BM382(). Tegu jį bala, ka tik sulauksiu Kalėdų – nė atsisùkt neatsisùksiu, ka eisiu į namus! Mšk. Atsisukáu i parejau numie kailiniais kvepančiais Gd. Tas vaikas ten draskos, kroka, o anie nė atsisùkę nepaveiza Tl. Rodos, eičiau ir neatsisùkčiau į tą pusę Stak. Atsìsukiau padabot, kas te eina Ck. Kai eina, tai vyža ugnį degina, o atsisuki – nieko nėr LTR(Lkm). Ka žvirbliai javų nelestų, reik sėjant taip daryti: atsisukti į šiaurę i mesti tris saujas grūdų, o po tam greit atsisukti i eiti pri savo darbo LTR(Vdk). Ka katė prausas, ta būs svečių iš tos pusės, į kurią atsisukusi prausas Plt. Paskui, atsisukę ant kits kito, mušose tarp savęs S.Stan. Atsisuko ant munęs užpakaliu, o ne veidu P. Kitais keliais atsisukęs laimingai grobį parvirdė S.Dauk. Tada bus lietus, kai vėjas atsisùks iš vakarų Jsv. Vėjas atsisuko nuo žiemvakarių J.Balč. Atsìsukė an čia vėjas, gryčia baisiausia šalta paliko Mžš. Vasarojaus neveža, kol neatsisùko šiaurės vėjas Žg. Atsisuko rytvėjelis ir nupūtė vainikelį D57. | Atsisùkus saulei (po saulėgrąžos) diena pradeda ilgėt Ds. Jau turbūt tik kitas kampas žemės atsisùko – toks šaltis balandy! Jrb. | prk.: Bepročiai, pamišėliai, jūs nežinote, kad tas pats šautuvas, kuriuo kitus šaudote, gali ir į jus atsisukti! J.Paukš. Skriauda pačiam grįžta atsisùkusi Šts. Nežinom, kokie laikai atsisùks Šts. ^ Na, eikita ant kur atsisùkę (nešdinkitės)! Skr. Arba, sakysim, šitaip [keikiamasi]: kad tu surūgtum, kulnai kad tau atsisuktų, pakinkliai susivytų J.Balt. Iš bado ir atsisukęs suėda LTR(Vdk). Suktas galas atsisuks Nj.
4. P nukreipti į šalį, nugręžti: Nebesuspėjo ratų pasturgalio atsùkt – i užvažiavo keleivinė Mžš. Dievas neatsuks nuo tavęs veido savo M.Valanč. | prk.: Niekas tos nelaimės neatàsukė nuo manės Adm. ^ Ka tau kulnes į antrą pusę atsùktų! Krš. | refl.: Prie darbo buvo netinkamas, o draugai nuo jo atsisukė LTR(Aln). ^ Atsisuko kaip šuva nuo dešros (nuo kumpio Mrc) KrvP(Rs). 5. refl. Šts šnek. atėjus labai trumpai pabūti: Pamišo ir poterai; atsisukusi išvažiavo namon Žem. Tas ponas paskui pasigedęs [pinigų], atsisukęs išvažiavęs ieškot Sln. Nuvažiavo ir parvažiavo atsisùkęs (nieko nepešęs) Trk. Atsisukęs aš ir vėl į Prūsus – pargrūdau knygų Ar.ką padarius truputį palaukti, nusiteikus ar priverstam vėl tą patį daryti, su tuo pačiu susidurti: Moma ažpyksta [ant vaikų], atsìsuka – i vė gerai Dglš. Neseniai sutvarkiau, o dabar atsisùkęs ir vėl tvarkyk Rs. Prausys, prausys žmogus, atsisùkęs – vėl murinas LKT69(Dr). Tik pasakei, o atsisùkęs klausk – nežino Jnš. ^ Giminė atsisukus vėl bus giminė KrvP(Jnš). 6. refl. Vv einant, vykstant pakrypti į kurią pusę, pasukti kuria linkme: In Kartėnus ir atsisùkit šituo keliu Ldk. Jis kaip važiavo tiesiai, tai elektros stulpan ir pylė – nebespėjo atsisùkt Krs. 7. refl. R, , RtŽ, Vn, Up, Erž, Srv, , Antš atvykti, užeiti, atsirasti, atsidanginti: Iš kurgi tu vėl atsisukai? 219, N. Jis nuolat čia maišės, aitvaru čia atsisukdamas Vaižg. Ar iš tolie atsisùkęs esi? Krš. Uršele, kumet pas mumis beatsisùksi paviešėti? Plt. Veselios tai gal atsisùks ir jie Slm. Pas mus tai ji tankiai atsìsuka, ta Daratėlė Grš. Iš kurios balos atsisùko toks katinas – visus vištelius išpjovė Lkv. O galas žino, iš kur jis čia atsisùko Alk. Žiùrėk, katė prausias – jau kas atsisùks Kvr. | prk.: Kad kokia daina atsisùktų į galvą, t. y. atsiminčiau, padainuočiau J. 8. Vkš, Brs, KlvrŽ, Lkv pavaryti atgal, sugrąžinti (einantį): Juri, atsùk avis? Prk. Arkliukas mano àtsuka kaimynų karvę i varo atgal Pgg. Leisk (bėk), vaikelis, atsùk žalausę: antai eita į rugius Plt. Trijų metų piemenikė, ale karvę àtsuka Užv. 9. atvynioti: Duok, aš atsuksiù [saldainį] Azr. | refl. tr., intr.: Jis atsìsukė tas apyvaras, ir nubyrėjo žiedas Upn. Diržai išsitempia, susisuka ir atgal atsisuka . 10. atpalaiduoti suvytą, sudvilinkuotą: Atàsukiau siūlus ir vėl susukiau, ir labai gerai išejo Ktk.išpinti: Ir atsukste žaliosias kaseles, ir nukelste rūtų vainikelį RD59. 11. atpalaiduoti susivijusį, susiraizgiusį: Ale apsisukus karvė į vieną pusę kokią dešimt sykių – tei pailsau, kol atsukaũ [p]Jrb. Atsuko vadeles ir griebė už plūgelio A.Vien. 12. ištiesinti: Dabar te nei mūrelio nebėr, kelias atàsuktas Slm. 13. sukant iškreipti: Ažu sparno neimk – atsuksì sparną [vištai] Klt. Kas jam àtsukė tą sparniuką: a gyvulėlis barkštelėjo kiek, a kas? LKT251(Šd). Rankas atàsukė (sukraipė) nuo darbo Užp. ^ Kad ranką atsùkt radusiam pinigus [ir negrąžinusiam]! (toks piktas linkėjimas) Rod. 14. refl. tr. sukant atsiskirti, nutraukti: Kampą duonos atsìsukė ir valgo Vrnv. Aš va lyno atsìsukiau galvą Lp. 15. atitaisyti išsuktą, sužalotą: Kojas kreivas [daktarai] àtsuka, rankas Nmk. 16. sustabdyti (galvos svaigimą): Jau! Daktaras atsùks gaivą, jeigu ji sukas! Jrb. Tą galvą neatsùks nė tie akiniai Skdv. 17. šnek. parūpinti, pristatyti: Atsuk rugių pūrą ir gausi prekių Šts. Paskolinsu sviesto, bet gausi mun tiek pat atsùkti, pieno pasigavusi Šts.
◊ añtra atsùkus antra vertus, kitu požiūriu; Antra atsukus, argi svetimtaučiai gal teip atjausti mūsų bėdas ir vargus kaip mes patys? 1904,1. Añtra atsùkus, ko iš jo norėt – senas Kair.
gálvą atsùkti nužudyti: Tu ką padarysi – tau gálvą atsùks Dv.
gálvą atsùkti į ùžpakalį sukvailinti: Gálvą atsùko į ùžpakalį tas plepis Pvn.
kãklą atsùkti nužudyti: Kad tep darbuit, kap ėda, tai vienas velniui kaklą atsùkt Rod.
kanópkas atsùkti į durìs Šd menk. mirti.
kójas (kulnìs Šll, lẽtenas Pp, Ggr) atsúkti į durìs (ant dùrų Šlv, ant dùrių Rdn) KlbXXVII(1)42, , Pgr mirti: Jei kójų an dùrų neatsùksiu, tai susitiksim Jd. Pailsinsi kaulus, kójas an dùrių atsùkusi Krš. Tai atsùko vargšelis kójas į duris Mrj.
kójas atsùkti mirti: Jeigu ne vaistai, tai seniai būčiau atsùkus kójas Plv.
krãmę atsùkti užmušti: Kramę atsuksu, ka neklausysi! Šts.
kulnų̃ neàtsuka tingi prieiti: Ji visada palieka atdaras duris, neàtsuka kulnų̃ Skr.
nùgarą atsùkti nekreipti dėmesio, nepaisyti, paniekinti: O kaip dabar su jumis kalbėti, jei jūs darbo žmonėms nugarą atsukat? A.Gric. Na, bet ir tu neatsuk nugaros. Numesk mano labui kokį gražiau suraitytą žodelį K.Saj.
padùs atsùkti į durìs KlbXXVII(1)42 mirti.
smãgenys atsìsuka Kpč pasidaro aišku.
sprándą atsisùkti žūti: Kad tu vely sprándą atsisùkus, ką tu pisorka tapai! Švnč.
sùbinę atsùkti vlg.
1. susirgti: Plėšeis – sùbinę ir atsukaĩ KzR.
2. nusigręžti, nebebendrauti: Toks draugas i sùbinę greit atsùks: tie gėrėjai visumet taip daro Krš.
susùks ir atsùks Dkk apie labai plepų. šiáurę atsùkti nusigręžti, nekreipiant dėmesio: Kai užsiminiau apie skolą, tai šiáurę atsùko, nė klausyt nenori Brt.
úodegą atsùkti į durìs Vkš menk. mirti.
ùžpakalį atsùkti
1. nutraukti bendravimą, parodyti nedėkingumą: Kišė kišė, davė davė viską, o dabar tas ùžpakalį àtsukė Mžš. Juk tai savas žmogus. Tai ne Erna, kuri man užpakalį atsuko I.Simon. Atsùko ùžpakalį [buvusi gera kaimynė], ir ko? Krš.
2. pabėgti: Keistutas velijos to[je] vieto[je] mirti, nekaip užpakalį kryžeiviams atsukti S.Dauk.
\ sukti; antsukti; apsukti; atsukti; įsukti; išsukti; nusukti; pasukti; parsukti; persukti; prasukti; prisukti; razsukti; susukti; užsukti; paužsukti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • atsukti — atsùkti vksm …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atsukinėti — Rtr, NdŽ, KŽ; L 1. M iter. dem. atsukti 1: Ji ėmė atsukinėti plokštelę rš. 2. refl. iter. dem. atsukti 3 (refl.): Ji žingsniavo šen ir ten, vis atsisukinėdama į langą rš. 3. refl. pakankamai prisivažinėti: Atsivažinėjai, atsisukinėjai – užteks Jd …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsukimas — atsukìmas sm. (2) 1. M, KŽ → atsukti 1. 2. refl. → atsukti 3 (refl.): Po to vėjo atsisukìmo greit atšilo Sb. Akies vokų kraštų atsisukimas į oro pusę (ectropium) EncI146. ◊ kojų atsukìmas į durìs Šln mirtis. sukimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atversti — atver̃sti, atver̃čia (àtverčia), àtvertė tr. 1. D.Pošk, Sut, S.Dauk, N, M, L, Š, LzŽ atsukti kita puse, kitu šonu, atristi: Atritu, atverčiu SD217. Atver̃sk akmenį antraip, bene pritiks geriau J. Àtvertė akmenį, apteko [vandeniu] visa apylinkė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prasukti — prasùkti, pràsuka, o (pràsukė) NdŽ 1. intr. J, Trs einant, važiuojant pro ką pasisukti į šalį, išsilenkti: Prasuk pro šalį; kiteip neišvažiuosi Ėr. Jei traktorius galėjo antvažiuoti, gal prasùkti nebuvo vietos Eig. Paėmė tas vaikas iš to tėvo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prisukti — prisùkti, prìsuka, o (prìsukė) 1. tr. N, K, Amb, LL195, Rtr, VĮ sukant pritvirtinti, priveržti: Prisùkti sraigtą stipriau NdŽ. Gerai prisuk pačiūžas, tai ir pačiauši Km. Dar kabliuką prisùk, tai ir ganės Pc. [Kanklių] ištemptos stygos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • smailiagalys — smailiagalỹs dkt. Perkūno ožẽlių kiauši̇̀niai visadà smailiagaliai̇̃s atsukti̇̀ į li̇̀zdo ceñtrą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • antsukti — antsùkti, añtsuka, o (ž.) tr. 1. pasukus atvaryti: Antsuko lytaus būrelį Šts. Buvo lytų antsuką̃ i nusuko vėl LKT64(Lkž). 2. uždėti, užmesti: Dar galiu antsukti pusę centnerio ant pečio Dr. sukti; antsukti; apsukti; atsukti; įsukti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsukti — apsùkti, àpsuka, o (àpsukė Š) Š; L 1. tr. R, MŽ, K padaryti, kad judėtų aplink savo ašį: Apìsukiau dukart [girnas], ir nukrito pumpurė Pb. Jo vėjinis malūnas àpsukamas Mrj. [Daktaras] liepė padaryt tokią apsukamą lovą ir karalaitę paguldė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgręžti — 1 atgrę̃žti, ia (àtgręžia), àtgręžė tr. 1. atsukti, atkreipti: Atgrę̃žk antrą galą rąsto J. Vežimą atgręžė nuo sienos rš. Jis man atgrę̃žia nugarą Slm. Ji atàgręžė galvą ir pasižiūrėjo Slm. Į tą kraštą reik mums atgręžti akis rš. Eik, atgrę̃žk …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”